Dailininkas M. K. Čiurlionis yra nutapęs septynias tapybines sonatas. Į vieną kompozicinę sonatą, ciklą, pagrįstą ritmo dinamika (Allegro, Andante, Scherzo, Finale), M. K. Čiurlionis sujungė realius tikrovės motyvus, skirtingus erdvės planus bei laiko momentus ir kontrastingus simbolinius įvaizdžius.
„Pavasario sonatoje“ Scherzo įžvelgsime vertikalų jūros gelmės pjūvį su vos pažymėtu pasakišku miestu ir nutapytais dugne paslaptingais vartais bei augalais. Į gelmę leidžiasi didžiulis tinklas, gaudantis žuvis, o virš vandens – tolimas krantas su kalvelėmis iš „Pavasario sonatos“ Andante.
Sonatą II (Pavasario sonatą) M. K. Čiurlionis sukūrė 1907 m. ir pristatė Antrojoje lietuvių dailės parodoje 1908 m. pavasarį. Paskutinėje šio ciklo dalyje Finale menininkas parinko kitokią kompoziciją: ryškiausia paveikslo dalis sutelkta paveikslo apačioje. Planeta pasitraukusi dešiniau atveria šviesiai erdvei kelią, kuriuo vingiuoja spalvotų vėliavų procesija.
Atsiliepimai