Džiugu, kad užsukote į svečius. Siūlome pakeliauti šviesia, nuotaikinga ir svetinga Lazdijų krašto žeme, susipažinti su jos šventėmis, tradicijomis bei žmonėmis. Jūs visuomet esate laukiami mūsų krašte, kur galėsite keliauti bei ilsėtis gamtoje prie daugybės ežerų, aplankyti regioninį parką, pamatyti įdomius ir vertingus istorinius bei kultūrinius objektus ar sudalyvauti mūsų smagiuose tradiciniuose renginiuose. Na, o dabar kviečiame artimiau susipažinti su Lazdijais ir jų istorija, gamta bei lankytinomis vietovėmis.
Lazdijų rajono savivaldybė įsikūrusi Lietuvos pietvakariuose, netoli sienos su Lenkija ir Baltarusija. Lazdijai – svarbus pasienio miestas su Lenkijos Respublika ir pirmasis tiltas į Europą. Miesto pavadinimas kilo pagal Lazdijos upelio (dar vadinamo Raišupiu), kuris teka pro miestą, pavadinimą. Raišupio pavadinimas yra jotvingiškas ir buvo susijęs su žodžiu „riešutas“. Kadangi Lietuvoje riešutai auga ant lazdynų, galbūt ir upelį pavadino Lazdija, o pagal jį – miestą. 1560 m., Lietuvą valdant didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Augustui, buvo paskirtas žemės sklypas miestui prie Lazdijos kurtis. Lazdijai formavosi trijų kelių kryžkelėje, nuo kurios vėliau tolygiai plėtėsi į visas puses. 1597 m. karalius Zigmantas Vaza Lazdijams suteikė Magdeburgo (miesto) teises. Dokumente, kuriuo Lazdijams buvo suteikta miesto privilegija, yra nupieštas ir miesto antspaudas- – herbas: briedis, o po juos trys raktai raudoname fone. Jis buvo atkurtas 1994 m. ir nuo to laiko vėl tapo ne tik miesto, bet ir visos rajono savivaldybės, kurios administracinis centras yra Lazdijai, simboliu.
Lazdijų rajone telkšo daugiau nei pusantro šimto ežerų, didžiausi jų – Dusia, Metelys, Seirijis. Rajono pakraščiu teka didžiausia Lietuvos upė – Nemunas, pietiniu rajono pakraščiu – Baltoji Ančia ir Seira. Rajonas turtingas nuostabiais kraštovaizdžiais, kuriuose yra net 21 piliakalnis ir du regioniniai parkai: Metelių ir Veisiejų.
Tarp didžiausių Dzūkijos ežerų Dusios ir Metelio įsikūręs Metelių regioninis parkas yra didžiausia kultūrinio turizmo teritorija Lazdijų rajone. Parkas įsteigtas 1992 m. siekiant išsaugoti didžiuosius pietų Lietuvos ežerus, jų apylinkes, kraštovaizdį, kultūros paveldo vertybes, savitą augaliją ir gyvūniją bei svarbias vandens paukščių perėjimo ir poilsio migracijų metu vietas. Šiame regioniniame parke daug unikalių gamtos vertybių. Čia prieglobstį randa net 113 Lietuvos raudonosios knygos augalų ir gyvūnų rūšių. Parko teritorijoje gyvena ypač reti, Europoje saugomi baliniai vėžliai – regioninio parko simbolis. Šioje vietovėje galima susipažinti ne tik su retais augalais, gyvūnais, bet ir gausiu kultūriniu paveldu. Regioninio parko teritorijoje XIII a. gyveno viena iš baltų genčių – jotvingiai. Senovėje Metelių miestelyje yra buvęs karališkasis dvaras, kurį 1549 m. Žygimantas Augustas buvo užrašęs žmonai Barborai Radvilaitei. Vėliau Metelius valdė Sapiegos. Šioje vietovėje gausu kultūrinio ir gamtos paveldo: Prelomciškės piliakalnis, Staigūnų Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės diecezinė kryžių šventovė (Kryžiai), Metelių regioninio parko lankytojų centras, Metelių Kristaus Atsimainymo bažnyčia. Gamtos paveldas - – Didysis ir Drevėtasis Širvinto ąžuolai, kurių amžius siekia daugiau nei 400 metų.
Veisiejų regioninis parkas – tai tikras skambančių pušynų ir ežerai kompleksas. Jį sudaro Veisiejų, Kapčiamiesčio, Šlavantų ežerynas, Šlavantėlio ir Liūnelio tarpuežerio botaninės vertybės, Veisiejų ir Vainežerio dvarų parkai, Dzūkijos katedra – Veisiejų Švento Jurgio bažnyčia, Vainežerio senovės gynybinis įtvirtinimas. Parko pasididžiavimas – europinė medvarlė – vienas iš regioninio parko simbolių. Tokios retųjų rūšių ir bendrijų įvairovės kaip mažame Šlavantėlio ir Liūnelio tarpuežeryje niekur kitur Lietuvoje nėra. Saugoma vienintelė Lietuvoje kvapiojo plaurečio populiacija. Ši reliktinė rūšis auga kartu su kitu labai retu, tik šioje vietoje aptinkamu augalu – taurine pudme. Aptinkami baliniai vėžliai. Saviti Vainežerio ir Veisiejų dvarų parkai. Vainežerio dvaro parko akcentas – ovalo formos šimtamečių liepų, klevų ir skroblų alėja, o Veisiejų – 200 metų amžiaus, 30 metrų aukščio ir penkių metrų apimties Veisiejų uosis ir 21 liepos ratas.
Lazdijų rajoną garsina ne tik įdomus kultūrinis ir gamtos paveldas, tačiau ir čia gyvenę žmonės bei jų istorija. Lazdijų mokykloje direktoriumi dirbo XIX a. pab.-XX pr. vienas žymiausių lietuvių tautos prisikėlimo savarankiškam gyvenimui žadintojas, kunigas, poetas, pedagogas Motiejus Gustaitis. Lazdijuose 1928-1931 m. mokytojavo didžiausia lietuvių lyrikė, poetė Salomėja Nėris. Išlikęs namas, kuriame ji gyveno – tas pats, kuriame iki tol gyveno jau M. Gustaitis. Dabar šiame name yra Lazdijų krašto muziejus, o jame − S. Nėriai skirta ekspozicija. Emilija Pliaterytė, 1831 m. sukilimo dalyvė, kapitonė, lietuviškoji Žana d’Ark, taip pat pasižymėjo Lazdijų rajone, kai vadovavo kautynėms Leipalingio-Kapčiamiesčio miškuose. Sukilimo pradžioje kartu su pusbroliu ji sutelkė Dusetų apylinkių sukilėlius, vadovavo kelių šimtų karių būriui, pati kovėsi pirmose sukilėlių gretose. Garsas apie E. Pliaterytės drąsą sklido po visą Lietuvą. Deja, susirgusi E. Pliaterytė mirė, Ančios upe ji buvo atplukdyta laiveliu į Kapčiamiesčio bažnyčią ir palaidota Kapčiamiesčio kapinėse. E. Pliaterytei atminti pastatytas paminklas Kapčiamiesčio kapinėse ir miestelio centre. Dar vienas žymus Lazdijų krašto žmogus – esperanto kalbos kūrėjas Lazaris Zamenhofas. Gimęs Balstogės mieste, Lietuvos žydų kilmės tėvų šeimoje, L. Zamenhofas 1885 m. baigė studijas Varšuvos universitete, įgijo daktaro laipsnį. Kadangi Veisiejuose gyveno jo sesuo su vyru, jis persikėlė gyventi pas juos ir atliko akių gydytojo praktiką. Čia L. Zamenhofas parengė medžiagą savo sukurtos kalbos vadovėliui ir baigė kurti esperanto kalbą, todėl Veisiejai teisėtai laikomi esperanto kalbos gimtine. Kita iškili Lazdijų asmenybė – vienas žymiausių Lietuvos partizanų, 1949-ųjų vasario 16-osios Lietuvos nepriklausomybės deklaracijos signataras Adolfas Ramanauskas-Vanagas, gyvenęs Bielėnų kaime (Lazdijų r.) ir baigęs Lazdijų gimnaziją. Prasidėjus antrajai sovietų okupacijai, tapo partizanu ir buvo išrinktas Pietų Lietuvos partizanų srities vadu. Dabar Lazdijuose stovi Adolfui Ramanauskui-Vanagui atminti skirtas paminklas jo vardu pavadintoje aikštėje, pačiame miesto centre, priešais Lazdijų Šv. Onos bažnyčią.
Lazdijuose kasmet vyksta įdomūs ir daug lankytojų pritraukiantys tradiciniai renginiai: tarptautinė šventė „Pasienio fiesta“, Kalniškės mūšio minėjimas, Oninių šventė, Rasos šventė, Vargonų muzikos festivalis, šventė „Lazdijų ruduo“, liaudiškų kapelų festivalis „Netgi vakaruškos“ ir kiti. Tradicinė tarptautinė „Pasienio fiesta“ kasmet pritraukia tūkstančius žiūrovų bei dalyvių ne tik iš įvairių mūsų šalies rajonų, bet ir sulaukia svečių iš kitų valstybių: Lenkijos, Latvijos, Baltarusijos, Gruzijos ir Ukrainos. Kalniškės mūšio minėjimas – kasmetinis renginys, skirtas pažymėti Kalniškės miške 1945-aisiais metais vykusias vienas iš didžiausių partizanų kautynių su sovietų kariuomene. Kita didelė ir smagi tradicinė Lazdijų rajono šventė – Oninės – rengiama vaizdingoje vietoje, prie Prelomciškės piliakalnio, ant Dusios ežero kranto. Jūs visuomet esate mielai laukiami mūsų krašto renginiuose, taip pat kviečiame aplankyti Lazdijus ir jų istorijos bei kultūros paveldo kupinas žavias apylinkes. Iki susitikimo mūsų gražiame krašte!
